Akcijos/Naujienos

2009 03 04

Mes spaudoje!

Aidas KAVECKIS

Friedricho pasažo savininkas

"Dabar - optimalus metas plėtoti verslui ir formuoti tokiam kolektyvui, su kuriuo galėtum žengti kad ir į Marsą. Tie, kas negalvos apie ateitį, pasibaigus krizei į traukinį nebesuspės", - įsitikinęs net   sunkmečiu lankytojų dėmesiu nesiskundžiančio Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis.

Senamiestis tuštėja, užsidaro įmonės ne tik senamiestyje, o Friedricho pasažas plečia veiklą ir pristato naujovę po naujovės.

Nuo šios savaitės penktadienio pradedame teikti naują paslaugą - maistas į namus. Septynis aštuonis mėnesius brandinta idėja pagaliau tampa realybe. Klaipėdoje maistą į namus pristatančių įmonių yra ne tiek ir mažai - kokios 7-8. Aš pats buvau šios paslaugos vartotojas, tačiau glumindavo jos kokybė - maistas atvežamas atšalęs, neaišku, kokiuose indeliuose, padėtuose tiesiog ant galinės automobilio sėdynės, salotos susimaišiusios su šniceliu...

Norėjau išgryninti kokybę, kad viskas būtų greitai, švariai ir tvarkingai. Klaipėdiečiai nusipelnė tai turėti ir nesvarbu, krizė ar ne. "Peugeot" fabrike užsakiau specializuotus automobilius vežioti maistui, Vokietijoje - specialius plėvele užlydomus indelius, kokių Lietuvoje net nėra. Maistas - vienas iš svarbiausių dalykų mūsų gyvenime, todėl jis turi būti kokybiškas ir gražiai patiektas. Asortimentas - net 180 Friedricho pasažo patiekalų nuo picų, cepelinų iki krabų ir steikų.

Jei jus aplanko svečiai, šeimininkei nereikės sukti galvos - tik paskambinti į pasažą. Taip pat lyjant lietui, kai nesinori kišti nosies iš namų. Visą kovo mėnesį maistas bus pristatomas su 25 procentų nuolaida - praktiškai už savikainą.

Kaip buvo sutikta viena iš naujausių pasaže įgyvendintų idėjų - krizinis meniu?

Žmonės plaukte plaukia. Svarbiausia, kad tokie dalykai kelia šypseną, o tai ir buvo mūsų tikslas. Ir pinigai nedideli, pavyzdžiui, krizinė pica - 2,99 lito. Vyrai ima po keturias. Premjero šnicelis už tokią pačią kainą, o alus, sriuba, krizinis keksiukas - 98 centai. Žmonės juokiasi, vadinasi, rezultatas pasiektas.

Tikriausiai naujų sumanymų ilgai laukti neteks?

Rimtas akcijas planuojame daryti kas dvi savaites. Viena iš artimiausių yra susijusi su maisto pristatymu į namus. Lojalūs klientai turės galimybę nemokėti už maistą iškart - teiksime maisto lizingavimo paslaugą. Pavyzdžiui, liko dvi trys dienos iki atlyginimo, o užgriuvo svečiai. Esu ir pats varganai gyvenęs, todėl žinau, kas tai yra. Sudarysime sąlygas atsiskaityti jau po algos. Mums geriausi dividendai yra tada, kai žmonės visa tai įvertina.

Dauguma verslininkų elgiasi priešingai - susispaudžia kiek tik gali, kad kaip nors pratemptų sunkmetį, o plėtros planus atideda geresniems laikams.

Bankrutuoja daugiausia tie, kurie gyveno šia diena ir neturėjo perspektyvinių planų. Kol dirbo ir uždirbo, buvo gerai, o tik spustelėjo finansinis šaltukas, jie iškart tapo labai neatsparūs.

Beje, pastebiu ir dar vieną kai kurių verslininkų ligą - beždžionavimo sindromą. Pavyzdžiui, visai neseniai, prieš kokius metus, mes atidarėme vyninę. Ji sėkmingai dirba iki šiol. Per tuos metus Klaipėdoje duris atvėrė dar penkios vyninės. Sugalvojome krizinį meniu. Skaičiau, kad keletas restoranų jau planuoja tą patį. Idėja apmokėti klientams stovėjimą senamiestyje taip pat sulaukė pasekėjų. Tai nėra blogai, netgi šaunu, kad žmonės ką nors daro, tačiau nejaugi negalima sumąstyti patiems? Tokių, kurie tik kopijuoja ir nieko nekuria patys, verslas taip pat pasmerktas žlugti.

Sunkmetyje įžvelgiate ne vien blogąją pusę.

Tai tikrai pozityvus metas, jis vėl sustatys viską į savo vietas. Normalizuojasi darbdavio ir darbuotojo santykiai. Man, kaip darbdaviui, paskutiniuoju metu buvo pasidarę labai sunku susikalbėti su darbuotojais. Atėjęs naujas žmogus iškart klausdavo - kiek mokėsi? Atsirasdavo galybė sąlygų. O dabar žmonės vėl dirba ir stengiasi. Žinoma, yra darbdavių, kurie tuo piktnaudžiauja, bet nepatarčiau - krizė greitai baigsis ir pas tokį niekas nebenorės eiti dirbti. Geras darbuotojas darbo nepraras. Aš pats, nors ir optimizavome personalo skaičių, sukursiu naują etatą ir priimsiu tikrai puikų žmogų, kuris kol kas neranda darbo. Kitaip po metų tektų lakstysi ieškant to auksinio žmogaus, o jis jau bus kitur.

Dabar palankiausias metas ir plėtrai. Optimaliais kaštais gali pasiekti norimą rezultatą - dar prieš metus padaryti menkiausią smulkmeną kainavo triskart brangiau. Paslaugos ir kainos santykis dabar jau atitinka vienas kitą.

Kas bus pasiruošęs, krizės metu apgalvojęs strategiją, ir po jos gyvens puikiai. Krizė kaip greitai atėjo, taip greitai ir išeis, net nepastebėsime. O kas nebus pasiruošęs, po to bus sunku vėl įšokti į traukinį.

Situacija dabar ne iš lengvųjų, bet ar dažnas prisimena 1990-uosius, kai tempėme mašinas, nes nebuvo benzino, kai ėjome pirkti maisto su talonais ar negaudavome tualetinio popieriaus? Šita krizė atrodo juokinga, reikia tik daugiau optimizmo, ne liūdėti, ne kaltinti kitus, o galvoti apie ateitį ir eiti priekin.

Šaltinis ve.lt